Apželdinimo paslaugos
Apie sniegą ir žiemos darbų prasmę

Apie sniegą ir žiemos darbų prasmę

Klampoju po užsnigtą sodą . Šaltis lengvai žnaibo skruostus, nuo paliestų šakų byra sniegas. Atsisukusi atgal matau tik katino ir savo kojų paliktą brydę, daugiau jokių pėdsakų. Gaila, paskubėjom ir pirmieji suardėm baltąjį žemės paklotą. Įsiklausau: aplink tik spengianti tyla, nesigirdi net genio, mėgstančio patriukšmauti mūsų pušynėlyje, pasmaguriauti likusiais ant šakų kaimynų sodo obuoliais. Matyt, kažkur išskridęs. Arba ilsisi. Tegu!

Atsargiai purtau augaliukus, šviežias sniegas lengvai krenta nuo krūmų, medžių šakų. Kiek sunkiau sekasi su gyvatvorėmis: tenka gerokai įsiūbuoti krūmus, kad sniego kepurės sudulkėtų į tarpus. Apmindau šaknis: ilgiau sniegas pasilaikys, daugiau drėgmės augalai gaus, jei sinoptikų žadamas atšilimas prasidėtų. Gerai, kad nepatingėjau ir, kol sniegas dar neatidrėkęs, purus ir lengvai nubyra, palengvinau sodo gyventojų naštą.

Aišku, reikėta kai kuriuos augalus dar prieš žiemą apsukti: nereiktų nuogąstauti, kad sniegas šakas išlaužys, lajas sugadins. Jei tai iki šiol nepadaryta, tenka sniegą nupurtyti, o atšilus, suminkštėjus orui – gal ir lajas apvynioti. Kalbu apie koloniškos ir rutuliškos formos augalus (ypač didesnius visžalius); dažniausiai jie nukenčia nuo gausaus sniego. Apvynioti galima minkšta virvute, lininiu špagatu. Mažiau matomose sodo vietose mačiau panaudotas „antrines žaliavas“- aprišalus iš vyro kaklaraiščių bei sukarpytų pėdkelnių. Labai šiuolaikiška ir praktiška mintis! Palankstytos, sniego „nugulėtos“ lajos vegetacijos sezono metu atgauna savo formą, atsistato. Tik vėjo ir sniego išlaužytas šakas (jei taip nutiktų) teks išpjauti, didesnes žaizdas sodo tepalu užtepti.

O sniegą, nukastą nuo takų, reiktų sumesti po medžiais, krūmais, ant gėlynų. Storas sniego sluoksnis, sužertas ant vejos, jai kenkia. Tose vejos vietose, kur sniego storiau susikaupia, jis laiku neišsklaidomas, trypiamas, ilgiau nenutirpsta, gali atsirasti pavasarinis pelėsis (fuzariozė). Tai grybinė žolių liga, kurią atpažinti nesunku: pažeisti vejos plotai būna padengti baltos ar sidabriškai pilkos, kartais net rožinės spalvos grybienos voratinkliu. Atsikratyti šia liga, kaip ir bet kuria kita, prireikia žymiai daugiau pastangų ir lėšų, negu pabandyti jos išvengti...

Sniegą nuo takų sunešu ir sužeriu ant rododendrų augyno: tik viršūnėlės kyšo . Dabar baltieji patalai augalėlių šaknis šildo, o pavasarėjant (jei iki to laiko sniego danga išsilaikys) – ir pagirdys.

Lyg ir visi šiandienos lauko darbai atlikti. Tik vidun kviečiamas katinas vis dar negali nurimti: atlekia, šoka ant šviežiai sužerto sniego, voliojasi, kočiojasi tarp augalų, pasitrina prie mano kojų,- ir vėl dingsta tujų gyvatvorėje. Ten- jo mėgstamiausia slėptuvė. Matyt, iš ten vėl ilgesingai spoksos į medyje zylėms pakabintus lašinukus...